Tensiometras T2

Tensiometras T2 – profesionalus grunto drėgmės matuoklis su padidintu vamzdelio diametru leis visą sezoną be vandens papildymo stebėti grunto drėgmę, paprastai naudojamas, storas vamzdelis su dideliu kiekiu vandens ir apsaugotas guminėmis tarpinėmis. Manometras su aiškiai suprantamais rodmenimis.
Drėgnomačius patartina naudoti, kad būtų tausojamas vanduo, trąšos, nepakenkiama auginimo procesui.

Tensiometras T2

• Vamzdelis 20/30/50 cm ilgio, 22 mm diametro, sienelės storis 3 mm
• Keraminė galvutė 5 cm
• Matavimo skalė mbar
• Matavimo tisklumas ±1,6%
• Guminė tarpinė su manometro apsauga

Tensiometras – tiksli grunto drėgmės matavimo priemonė.
Grunto drėgmės matavimas parodo kada reikia laistyti augalus, tuo pačiu padeda parinkti laistymo dažnumą ir jo trukmę. Tik esant optimalioms grunto drėgmės sąlygoms galima gauti geriausią derlių.

Tensiometrą sudaro:
1. akyta keraminė galvutė;
2. permatomas vamzdelis (veikimo metu jis pripildomas vandeniu);
3. manometras su spalvine skale;
4. hermetiškos tarpinės.
Manometras rodo grunto drėgmės potencialą nuo 0 hPa iki 600 hPa (1 hPa = 1 mbar = 0,1 cbar). Paklaida ± 1,6%. Žalia manometro skalės dalis rodo optimalų grunto drėgmės lygį daugeliui daržovių, uogakrūmių, vaismedžių. Reikia atkreipti dėmesį, kad grunto drėgmės potencialas labai priklauso nuo grunto.

Tensiometro veikimo principas
Tensiometras prieš naudojimą yra pripildomas vandeniu. Tensiometre esantis vanduo kontaktuoja su dirvožemyje esančiu vandeniu per keraminę akytą galvutę. Džiūvant dirvožemiui dalis vandens iš tensiometro patenka į dirvožemį, susidaręs mažas spaudimas, kuris nusako grunto vandens potencialą, yra rodomas manometre. Matavimo vienetai mbar (hPa). Sudrėkinus dirvožemį vanduo sunkiasi atgal į tensiometrą. Šio procesu metu yra prarandama dalis vandens, todėl kartas nuo karto reikia tensiometrą papildyti vandeniu.

Tensiometro paruošimas
Tensiometro keraminė galvutė turi būti sudrėkinta. Geriausia tensiometro (nuėmus manometrą) keraminę galvutę padėti visai nakčiai inde su vandeniu (vamzdelis neturi būti užpildomas vandeniu). Prieš montuojant tensiometrą į paruoštą duobutę tensiometro vamzdelis pripildomas vandeniu teik, kad iki vamzdelio viršaus dar liktų 1 cm – 2 cm. Pripildžius vamzdelį vandeniu uždedamas manometras.

Montavimo vietos parinkimas
Pasirinkta tensiometro vieta turi atspindėti viso numatyto lauko grunto drėgnumą, jei tame lauke skiriasi grunto savybės, patartina montuoti keletą tensiometrų. Tensiometrų nepatartina montuoti lauko kraštuose. Tensiometras montuojamas prie augalo (nei per silpno, nei per stipraus) iki pagrindinių šaknų gylio. Jei augalas kuria didelį šešėlį patartina tensiometrą montuoti saulėtoje pusėje, kur grunto garavimas yra didesnis. Lašelinio laistymo sistemoje tensiometras montuojamas toliau nuo lašintuvo. Jei augalo šaknų gylis siekia 45 cm ir giliau, patartina montuoti 2 tensiometrus: vieną 25 proc. šaknų gylio, antrą 75 proc. šaknų gylio. Pastaba: viename lauke geriausia pasirinkti du matavimo taškus.

Tensiometro montavimas į gruntą
Tensiometras montuojamas į drėgną gruntą (bet ne per drėgną). Paprastai jis naudojamas visu augimo periodu. Prieš šalčius būtina ištraukti ir išpilti vandenį. Tensiometras kišamas į 30 mm – 35 mm diametro angą. Duobutė turi būti keliais centimetrais gilesnė nei planuojamas tensiometro matavimo gylis (pvz.: jei tensiometras bus montuojamas 20 cm gylyje, tai duobutės gylis turėtų siekti 23 cm – 25 cm).

Tinkamiausias įrankis duobutės išgręžimui yra grunto mėginio paėmimo įrankis. Tačiau taip pat galima naudoti metalinį tinkamo diametro vamzdį (patartina nupjauti viršutinę dalį). Nenaudokite pilnavidurių vamzdžių. Išgręžiamas ir ištraukiamas gruntas yra dedamas į indą, jei yra akmenukų, juos reiktų pašalinti. Išvalytas gruntas sumaišomas su vandeniu, vandens reiktų pilti tiek, kad pasidarytų glitni masė. Maža glitnios masės dalis yra įdedama į išgręžtą duobutę tiek, kad ji užimtų apie 10 cm duobutės gylio. Į paruoštą duobutę tensiometras kišamas atsargiai ir iš lėto iki numatyto gylio. Tensiometro vamzdelis turi būti išlindęs virš grunto paviršiaus apie 5 cm – 10 cm. Likusi tuščia erdvė užpildoma paruošta glitnia mase.

Svarbiausia gauti gerą kontaktą tarp grunto ir tensiometro keraminės galvutės. Tinkamai atlikus įstatymo darbus aplink tensiometrą esantis drėgnas gruntas po tam tikro laiko tarpo (priklausomai nuo grunto nuo 1 val. iki 12 val.) įgauna viso matuojamo lauko drėgnumą ir tik tada galima naudotis tensiometro rodmenimis.